- išniekinti
- išniẽkinti vksm. Išniẽkinti vė̃liavą, portrètą, atmini̇̀mą.
.
išniekinti
Look at other dictionaries:
išniekinti — išniẽkinti tr. 1. R418 paversti nieku, pažeminti: Mačnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin Mž170. | refl.: Išniekinosi patis save ir priėmė pastatį tarno VlnE54. ║ atimti garbę: Išniekino mane Juozas... Kur dabar aš tokia pasidėsiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukankinti — nukanki̇̀nti vksm. Partizãnai bùvo žvėriškai nukanki̇̀nti, jų̃ palaikai̇̃ išniẽkinti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgėdinti — tr. 1. negarbę padaryti, pažeminti: Kam negarbę padaryti, ką apgėdinti KII314. Aš apgėdinau jį, t. y. apskelbiau gėdingus jo darbus J. Rods negražu žiliems bernams, kad juos koks berniuks glūpoks apgėdina dirbdams K.Donel. Jis tuoj apgėdina… … Dictionary of the Lithuanian Language
apspjaudyti — tr. 1. Q84, R, MŽ, Sut, N, L, LL166, Š, NdŽ iter. apspjauti 1: Neapspjaudyk drabužių J. | Jau galėsma šienauti – žolė apspjaudyta (apdrikusi lyg seilėmis, tokiomis putomis) Kl. ^ Apspjaudę nulaižo (pirmiau keikia, paskui giria) BzF51. | refl. Š:… … Dictionary of the Lithuanian Language
apšelminti — apšel̃minti tr. apgauti, išniekinti, apjuodinti: Apšelminai mane jauną ir jaunas dieneles LTR(Vlkj, Pn). šelminti; apšelminti; iššelminti … Dictionary of the Lithuanian Language
atšventinti — 1. tr. N, K, KŽ šventą, šventintą padaryti nebešventą, suprofanuoti, išniekinti: Nė vienas miesčionis tenai negyveno, ir šventybė buvo atšventinta (paraštėje išbjaurinta) BB1Mak3,45. Šnekutienė apsiverkė, kad taip atšventinama bažnyčia I.Simon.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgarbinti — 1 išgarbinti tr. 1. išgirti, išaukštinti: Enskys savo poniškus išgarbino jaučius K.Donel. 2. prk. išniekinti, iškeikti: Jis mane išgarbino išgarbino, net baisu klausyt Dglš. Jis visaip jį išgarbino, išplūdo Pn. garbinti; išgarbinti; nugarbinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išgvoltavoti — ×išgvoltavoti tr.; MP84, DP260 išniekinti, išveržti. gvoltavoti; apgvoltavoti; išgvoltavoti; nugvoltavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgėdinti — tr. 1. gėdą daryti; išjuokti, išdergti: Išgėdinu, gėdą darau kam SD139. Aš sūnų išgėdinau, t. y. išreiškiau gėdingus jo darbus J. Neišgėdinti yra, kurie manęs laukia prš. 2. refl. pažeminti: Jo žodžio dėlei turi duotis išsigėdinti, neapkęsti brš … Dictionary of the Lithuanian Language
iškernoti — 1 išker̃noti tr. 1. išterlioti, išgadinti: Meisą tik išker̃nojo, o nesuvalgė Als. Vaikai košę išker̃nojo (išmaišė, išterliojo) J. Visas ganyklas su savo durpėms išker̃nojo Brs. 2. bjauriais žodžiais išvadinti, išniekinti, išplūsti: Negana, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
